Vaikų psichologė

Simona Velikienė

Manau, konsultuojant vaikus, pagrindinė terapinio poveikio priemonė yra žaidimas, kurio metu išryškėja užslėpti vidiniai konfliktai, baimės, susiduriama su emocijų reguliavimu, taisyklių laikymusi.

Simona Velikienė

Apie mane

Esu diplomuota vaikų psichologė, su vaikais dirbu nuo 2014 metų. Turiu darbo patirties dirbant darželyje, mokykloje, taip pat su raidos sutrikimų turinčiais vaikais taikant ABA terapiją. Stengiuosi nuolat tobulėti ir semtis žinių iš užsienio šalių specialistų, gilinu žinias kognityvinės ir elgesio terapijos srityje. Rašau straipsnius žurnalams ir portalams (delfi.lt, tv3.lt, "Mamos žurnalas", "Prie kavos" ir kt.). Taip pat esu mažamečio berniuko mama.

“Meilės tikslas - ne pakeisti mylimus žmones, bet suteikti tai, ko reikia, kad jie būtų laimingi”

- A. Gopnik

Instagram

Išmokas bejėgiškumas ir draudimai. Kaip tai susiję?⁣⁣
⁣⁣
▶️ Dažnai vaikui girdint žodžius: „Ne/negalima/blogai darai“, gali susiformuoti išmoktas bejėgiškumas. ⁣⁣
Tai toks manymas, kada vaikas galvoja: „man vis tiek nepavyks, tai kam išvis stengtis?“. ⁣⁣
⁣⁣
▶️ Šis manymas gali susiformuoti dėl nuolat girdimo neigiamo grįžtamojo ryšio iš tėvų, artimųjų, mokytojų be jokių teigiamų įžvalgų. Tuomet vaikas gali manyti: „O kam man bandyti, vis tiek niekada neišeina?“.⁣⁣
⁣⁣
▶️ Sakydami vaikui ko nedaryti, nebūtinai pasieksime rezultatą, kad vaikas suprastų, ką daryti. ⁣⁣
Tai nereiškia, kad mes negalime sakyti „ne“. Tiesiog pasakę ko nedaryti, pridėkime, ką daryti vietoje to. ⁣⁣
⁣⁣
▶️ Nepastebint vaiko gerų darbų, jis ima jų nebedaryti ir ima prašyti dėmesio kitais būdais. ⁣⁣
⁣⁣
🔎Tai iliustruoja atliktas tyrimas:⁣⁣
⁣⁣
Priešmokyklinukų grupei buvo nieko nesakoma, kaip jiems pavyko papietauti. 🍽️⁣⁣
⁣⁣
Vienai grupei buvo nieko nesakoma (jokio grįžtamojo ryšio), kitą grupę auklėtojos pagirdavo kaskart, kai jie pristumdavo kėdes. ⁣⁣
⁣⁣
Grupėje, kurioje auklėtojos nieko nesakydavo, pradžioje kai kurie vaikai pristumdavo kėdes, bet kuomet būdavo pastebimi vaikai tik tada, kai kėdžių nepristūmė, jie irgi pradėjo nebepristumti kėdžių. Jie suprato, kad būdas gauti dėmesio yra pasielgti netinkamai. Todėl jų natūraliu elgesiu tapo tai, kad jie dėmesį gauna netinkamai elgdamiesi.⁣⁣
⁣⁣
O kaip jums? Dažniau šeimoje vyrauja draudimai ❌ ar pastebite ir malonų elgesį👏?⁣⁣
⁣⁣
Daugiau šia tema galite pasidomėti podcastuose:⁣⁣
@greito gyvenimo lėti pokalbiai 73 laida⁣⁣
@mamos be dramos
O kas jums labiausiai padeda reguliuoti savo emocijas?
Kokie pasiteisinę būdai treniruojant savo „kantrybės raumenį“? 🧐

#tevyste #tevuemocijos #kantrybe #laikassau
📺 Maži vaikai ir ekranai 📺⁣⁣
⁣⁣
Kartais filmukai tikrai išgelbėja iš karštos 🔥 situacijos, tačiau žiūrint į ilgalaikę perspektyvą, tai daro daugiau žalos nei naudos. Teko žiūrėti dokumentinį filmą „Ekranų karta– serganti karta?“ (galite rasti lrt mediatekoje), pasidalinsiu keliomis mintimis:⁣⁣
⁣⁣
📱Vaikai iki 2 metų tai, ką mato ekrane, nesieja su tikrove, todėl nevyksta mokymasis. Mokytis iš ekranų darosi lengviau, kuomet tėvai stengiasi įvardinti tai, kas vyksta ekrane.⁣⁣
⁣⁣
📱Ekranuose rodoma informacija smegenis stimuliuoja mažiau negu mokymasis gyvai. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad vaikams iki 4 metų televizorius, kompiuteris akiračio neplečia. Geriausiai vaikai mokosi judėdami, bendraudami, žaisdami gyvai.⁣⁣
⁣⁣
📱Per anksti susidūrus su technologijomis vaikams kyla sunkumų lavinant vaizduotę.⁣⁣
⁣⁣
📱Įjungtas televizorius kaip fonas taip pat trukdo mažyliui, nes vaikas negali sukaupti dėmesio, blaškantys garsai ir vaizdai vargina jautrią nervų sistemą.⁣⁣
⁣⁣
📱Kaip naujagimiui neduodame valgyti kotleto, taip ir vaikų smegenys nepajėgios apdoroti iš ekranų plūstančios informacijos.⁣⁣
⁣⁣
📱Vaikams iki 2 metų ekranai nerekomenduojami,⁣⁣
📱2-5 m. vaikai gali praleisti iki 1 val. per dieną,⁣⁣
📱priešmokyklinukai - iki 2 val. per dieną.
Kviečiu paskaityti šio mėnesio „Mamos žurnalą“, kuriame rasite du mano straipsnelius apie tai, kaip nurimti tėvams, kuomet vaiką užvaldo stiprios emocijos bei patarimus apie žaidžiantį vaiką 🤸⁣
⁣
Ačiū @mamoszurnalas už bendradarbiavimą 😊
Žaidimas vaikams parduotuvėje „Surask spalvas“🍋🍎🥕⁣⁣⁣
⁣⁣⁣
Dažnai vaikai parduotuvėse būna neramūs. Blaškomi įvairių garsų, šviesų bei prekių gausos jie gali pasimesti, sunerimti.⁣⁣⁣
⁣⁣⁣
Šis paprastas žaidimas padės vaikams sutelkti dėmesį į aplinkos detales, todėl tikėtina, kad bus mažiau išsiblaškę, labiau nurimę ir susikoncentravę į užduotį.⁣⁣⁣
⁣⁣⁣
Taigi... ŽAIDIMAS! ⁣⁣⁣
⁣⁣⁣
Vienas asmuo sugalvoja SPALVĄ, o kitas turi surasti tos pačios spalvos daiktą. Suradus, apsikeičiama vaidmenimis🌶️⁣⁣⁣
⁣⁣⁣
❕Galimas pasunkinimas: surasti tam tikros spalvos daiktą iš tam tikros raidės, pvz., „ Gal gali surasti ką nors geltonos spalvos iš raidės S?“ 🧀⁣⁣⁣
⁣⁣⁣
Kokios veiklos ar užduotys jums pasiteisino apsipirkinėjant su vaikais? Pasidalinkite! 🙂⁣⁣⁣
Mokyti ar žaisti? Štai kur klausimas 🧐

Visada sakau, kad kuo daugiau vaikas turės galimybių pažaisti, tuo labiau bus pasiruošęs akademinei veiklai 🙂
„ Meilės tiklas– ne kurti mūsų mylimųjų likimą, o padėti jiems kurti jį patiems“ A. Gopnik 🤍
Knygos rekomendacija 📖⁣⁣
⁣⁣
A. Solter „Ašaros ir pykčio priepuoliai. Ką daryti, kai kūdikiai ir vaikai verkia“.⁣⁣
⁣⁣
Šioje knygoje aptariama kokias priežastis ir kokią prasmę turi kūdikių ir vaikų verkimas – ir kaip mes, suaugusieji, galime sąmoningiau būti su verkiančiu, piktu vaiku. Ne bėgti, ignoruoti, nukreipti dėmesį ar palikti jį vieną– o padėti išgyventi 🤍⁣⁣
⁣⁣
Kelios mintys iš knygos:⁣⁣
⁣⁣
✏️ „Savo giliausius jausmus jie saugo tiems žmonėms, su kuriais  jaučiasi saugiausi“.⁣⁣
⁣⁣
✏️ “Mamos verkdamos taip pat sumažina įtampą ir jaučiasi ramesnės būdamos su kūdikiais. Taigi nesistenkite nuslopinti savo noro verkti. Verkti yra gerai jums ir jūsų kūdikiui.”⁣⁣
⁣⁣
✏️ „Jei nenorėsite klausyti, ką vaikai jaučia, kai jie bus maži, varysite juos šalin, nes verkia, negi tikitės, kad būdami paaugliai jie ateis pasikalbėti apie savo problemas?“.

Ar jau spėjote perskaityti šią knygą? 🤔

Kontaktai

+370 623 46589
simona.velikiene@gmail.com