Vaikų psichologė- psichoterapeutė

Simona Velikienė

Manau, konsultuojant vaikus, pagrindinė terapinio poveikio priemonė yra žaidimas, kurio metu išryškėja užslėpti vidiniai konfliktai, baimės, susiduriama su emocijų reguliavimu, taisyklių laikymusi.

Simona Velikienė
Apie mane

Esu diplomuota vaikų psichologė-psichoterapeutė, su vaikais dirbu nuo 2014 metų. Turiu darbo patirties dirbant darželyje, mokykloje, taip pat su raidos sutrikimų turinčiais vaikais taikant ABA terapiją. Stengiuosi nuolat tobulėti ir semtis žinių iš užsienio šalių specialistų, gilinu žinias kognityvinės ir elgesio terapijos srityje. Rašau straipsnius žurnalams ir portalams (delfi.lt, tv3.lt, "Mamos žurnalas", "Prie kavos" ir kt.). Taip pat esu mažamečio berniuko mama.

“Meilės tikslas - ne pakeisti mylimus žmones, bet suteikti tai, ko reikia, kad jie būtų laimingi”

- A. Gopnik

Instagram

Laimingų Naujųjų metų! 🤍
Linkiu, kad būtų kuo daugiau dienų, kuriose jaustumėtės patenkinti 😊 Daugiau įsiklausymo į save ir kitus 🤗
Įsimintinų akimirkų su artimaisiais 🤍
📑 Knygos rekomendacija.⁣
⁣
Šioje J. Lansbury knygoje rasite rekomendacijas, kaip:⁣
- Drausminti mažylius;⁣
- Nustatyti ribas;⁣
- Bendrauti ir bendradarbiauti su mažyliais.⁣
⁣
Taip pat rasite paaiškinimus, kodėl vaikai neklauso, kodėl peržengia ribas.⁣
⁣
Knyga patiks tėvams, kurie mėgsta lengvai, suprantamai parašytas knygas su pavyzdžiais, kuriose nekalbama apie vaikų smegenis ar mokslinius tyrimus. Manau, labiausiai ši knyga būtų aktuali tėveliams, auginantiems vaikus iki 3 metų.⁣
⁣
Man patikusios mintys šioje knygoje:⁣
⁣
📑 „Vaikai, užaugę be tvirtų, nuoseklių ribų, yra nesaugūs ir visko bijo. Vaikas, turintis per daug sprendimo galių, praranda džiaugsmingą laisvę, kurios nusipelno visi vaikai“.⁣
⁣
📑 „Kai vaikai blogai elgiasi, aš įsivaizduoju juos, laikančius raudoną vėliavėlę su užrašu „Padėk!“; „Sustabdyk mane!“; „Vadovauk man!“; arba „Auklėk mane!“.⁣
⁣
📑 „Lengviausias būdas patiems nusiraminti yra galimybių turėjimas, todėl reikia sau priminti, kad rėkiantis ir mums mosuojantis mažylis yra dar beiformuojanti asmenybė, kuri šioje žemėje praleido tik dvejus su puse metų. Jam reikia, kad mes toleruotume jo rėkimą ir sustabdytume, kai norės muštis. Tačiau mūsų pyktis ar sumišimas  tiktai išmuš vaiką iš vėžių“.⁣
⁣
📑 „Didžiausias iššūkis yra ne numalšinti jausmus (išblaškyti dėmesį, baudžiant ar kitomis netinkamomis priemonėmis) ar patiems pernelyg emocingai į tai nesureaguoti, o išklausyti ir remti vaiką neperimant jo nuotaikos“. ⁣
Kaip vaikai suvokia spalvas? 🎨 ⁣
Kokioms spalvoms teikia pirmenybę, o kokias mėgsta mažiau? Kokios formos labiau patinka vaikams? ⁣
Kartais tai, kas patinka tėvams, nebūtinai patinka vaikams... 😌 ⁣
Apžvelgiau atliktus tyrimus šia tema. Ar nustebino rezultatai? 🧐
Išmokas bejėgiškumas ir draudimai. Kaip tai susiję?⁣⁣
⁣⁣
▶️ Dažnai vaikui girdint žodžius: „Ne/negalima/blogai darai“, gali susiformuoti išmoktas bejėgiškumas. ⁣⁣
Tai toks manymas, kada vaikas galvoja: „man vis tiek nepavyks, tai kam išvis stengtis?“. ⁣⁣
⁣⁣
▶️ Šis manymas gali susiformuoti dėl nuolat girdimo neigiamo grįžtamojo ryšio iš tėvų, artimųjų, mokytojų be jokių teigiamų įžvalgų. Tuomet vaikas gali manyti: „O kam man bandyti, vis tiek niekada neišeina?“.⁣⁣
⁣⁣
▶️ Sakydami vaikui ko nedaryti, nebūtinai pasieksime rezultatą, kad vaikas suprastų, ką daryti. ⁣⁣
Tai nereiškia, kad mes negalime sakyti „ne“. Tiesiog pasakę ko nedaryti, pridėkime, ką daryti vietoje to. ⁣⁣
⁣⁣
▶️ Nepastebint vaiko gerų darbų, jis ima jų nebedaryti ir ima prašyti dėmesio kitais būdais. ⁣⁣
⁣⁣
🔎Tai iliustruoja atliktas tyrimas:⁣⁣
⁣⁣
Priešmokyklinukų grupei buvo nieko nesakoma, kaip jiems pavyko papietauti. 🍽️⁣⁣
⁣⁣
Vienai grupei buvo nieko nesakoma (jokio grįžtamojo ryšio), kitą grupę auklėtojos pagirdavo kaskart, kai jie pristumdavo kėdes. ⁣⁣
⁣⁣
Grupėje, kurioje auklėtojos nieko nesakydavo, pradžioje kai kurie vaikai pristumdavo kėdes, bet kuomet būdavo pastebimi vaikai tik tada, kai kėdžių nepristūmė, jie irgi pradėjo nebepristumti kėdžių. Jie suprato, kad būdas gauti dėmesio yra pasielgti netinkamai. Todėl jų natūraliu elgesiu tapo tai, kad jie dėmesį gauna netinkamai elgdamiesi.⁣⁣
⁣⁣
O kaip jums? Dažniau šeimoje vyrauja draudimai ❌ ar pastebite ir malonų elgesį👏?⁣⁣
⁣⁣
Daugiau šia tema galite pasidomėti podcastuose:⁣⁣
@greito gyvenimo lėti pokalbiai 73 laida⁣⁣
@mamos be dramos
O kas jums labiausiai padeda reguliuoti savo emocijas?
Kokie pasiteisinę būdai treniruojant savo „kantrybės raumenį“? 🧐

#tevyste #tevuemocijos #kantrybe #laikassau
📺 Maži vaikai ir ekranai 📺⁣⁣
⁣⁣
Kartais filmukai tikrai išgelbėja iš karštos 🔥 situacijos, tačiau žiūrint į ilgalaikę perspektyvą, tai daro daugiau žalos nei naudos. Teko žiūrėti dokumentinį filmą „Ekranų karta– serganti karta?“ (galite rasti lrt mediatekoje), pasidalinsiu keliomis mintimis:⁣⁣
⁣⁣
📱Vaikai iki 2 metų tai, ką mato ekrane, nesieja su tikrove, todėl nevyksta mokymasis. Mokytis iš ekranų darosi lengviau, kuomet tėvai stengiasi įvardinti tai, kas vyksta ekrane.⁣⁣
⁣⁣
📱Ekranuose rodoma informacija smegenis stimuliuoja mažiau negu mokymasis gyvai. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad vaikams iki 4 metų televizorius, kompiuteris akiračio neplečia. Geriausiai vaikai mokosi judėdami, bendraudami, žaisdami gyvai.⁣⁣
⁣⁣
📱Per anksti susidūrus su technologijomis vaikams kyla sunkumų lavinant vaizduotę.⁣⁣
⁣⁣
📱Įjungtas televizorius kaip fonas taip pat trukdo mažyliui, nes vaikas negali sukaupti dėmesio, blaškantys garsai ir vaizdai vargina jautrią nervų sistemą.⁣⁣
⁣⁣
📱Kaip naujagimiui neduodame valgyti kotleto, taip ir vaikų smegenys nepajėgios apdoroti iš ekranų plūstančios informacijos.⁣⁣
⁣⁣
📱Vaikams iki 2 metų ekranai nerekomenduojami,⁣⁣
📱2-5 m. vaikai gali praleisti iki 1 val. per dieną,⁣⁣
📱priešmokyklinukai - iki 2 val. per dieną.
Kviečiu paskaityti šio mėnesio „Mamos žurnalą“, kuriame rasite du mano straipsnelius apie tai, kaip nurimti tėvams, kuomet vaiką užvaldo stiprios emocijos bei patarimus apie žaidžiantį vaiką 🤸⁣
⁣
Ačiū @mamoszurnalas už bendradarbiavimą 😊

Kontaktai

+370 623 46589
simona.velikiene@gmail.com